Mes rūšiuojam

Veiklių mamų klubas

emokykla

Archyvas

„Gyvenkite kaip mokėsite, tik būtinai santaikoje.
Gyvenimo pagrindas yra mokslas, darbas, darbštumas.
Turėkite visur daug kantrybės.
Gerbkite kitus, kitų darbą.
Niekada neatidėliokite darbo kitai dienai.
Darbštumu ir tvirta valia Žmogus viską nugali.
Padėkite nelaimėje kitiems.
Būkite kuklūs.“

Kazimiera Barsaukas(1904-05-13 Gižai, Vilkaviškio aps. – 1964-05-24 Vilnius) profesorius, fizikos-matematikos mokslų daktaras, akademikas, Valstybinės premijos laureatas, nusipelnęs mokslo veikėjas, ilgametis Fizikos katedros vedėjas, 1947-1950 Technologijos ir Elektrotechnikos fakultetų dekanas (1947-1950), pirmasis KPI rektorius (1950-1964).

1925 m., baigęs Marijampolės realinę gimnaziją, įstojo į LU Matematikos ir gamtos fakulteto Fizikos skyrių. 1930 m.(VDU absolventas) buvo priimtas dirbti Eksperimentinės fizikos katedros jaunesniuoju laborantu. 1936 m. vienerius metus Šarlotenburgo (Berlyne) aukštosios technikos mokyklos Fizikos institute tyrė kosminius spindulius. Šiuos tyrimus tęsė Kaune ir iš jų VDU Matematikos ir gamtos fakulteto taryboje apgynė daktaro disertaciją (1938). Nuo 1940 m. fakultetą perkėlus į Vilnių, VDU Fizikos katedroje pasiliko dirbti vyr. asistentu. Šios katedros docentas (1940), profesorius, katedros vedėjas (1940). 1943 m., vokiečių okupantams uždarius universitetą, K. Baršausko iniciatyva prisidengus technikų rengimu buvo suorganizuoti kursai, kuriuose universiteto profesoriai ir dėstytojai skaitė visas pirmojo kurso disciplinas. Taigi universiteto veikla nenutrūko. Fizikos katedros vedėjas (1940-1941, 1944-1964) KVU Technologijos fakulteto dekanas (1947), Elektrotechnikos fakulteto dekanas (1947-1950), Kauno politechnikos instituto rektorius (1950-1964), Lietuvos MA tikrasis narys (1956), IV, V ir VI šaukimo LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1955-1964), LKP CK narys (1958-1961), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1964), valstybinės premijos laureatas (1959), apdovanotas aukštais ordinais. K. Baršauskui vadovaujant 15 aspirantų ir dėstytojų apgynė disertacijas, 36 oponavo. Jo pastangomis įkurta Ultragarso probleminė laboratorija. Jo vadovauti darbai puslaidininkių tyrimo srityje sudarė prielaidas 1970 m. katedroje įkurti „Integralinių schemų gamybos technologinių procesų automatizavimo“ laboratoriją. Gimnazijų moksleiviams jis rašė fizikos vadovėlius, taip pat fizikos mokslo populiarinimo knygas. Lietuvos fizikų draugijos įkūrimo vienas iš iniciatorių, žurnalo „Lietuvos fizikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys, vienas iš „Žinijos“ draugijos steigėjų.

K. Baršauskas atliko didžiulį organizacinį darbą statant instituto naujus korpusus, bendrabučius, įkuriant naujas mokymo ir mokslines laboratorijas, steigiant KPI filialus, tobulinant mokymo procesą. Jo rūpesčiu įsigyta pirmoji didžioji elektroninė skaičiavimo mašina. Remdamasis savo kaip mokslininko ir visuomenės veikėjo didžiuliu autoritetu, drąsa ir pilietine atsakomybe, jis kadrų klausimu neretai priimdavo sprendimus, prieštaraujančius LKP CK reikalavimams. Prof. K. Baršauskas buvo malonus, energingas, visiems lengvai prieinamas. Jis nesiekė asmeninės naudos ar karjeros, o pasiaukojančiai rūpinosi Lietuvos žmonių, ypač jaunimo, išsilavinimu, kultūra ir gerove. Mirė 1964 m. gegužės 24 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

 

Biografija

Leave a Reply

Pamokų laikas

1. 8.00 – 8.45
2. 8.55 – 9.40
3. 9.50 – 10.35
4. 10.45 – 11.30
5. 11.50 – 12.35
6. 12.55 – 13.40
7. 13.50 – 14.35

Dienynas

Projektų viešinimas